Tiesiog nekantraudama atskrieju į arklides pas savo naująjį žirgą Vizitą.
Rankose nešuosi sunkų inventorių, ir vos priartėjusi prie gardo,
kuo greičiau mečiau jį vieton ir žvilgtelėjau gardan pas gražųjį žirgių.
Pamatau nuostabų rusvą kastrato snukutį su dideliu baltu ruožu.
-Labas.
Tyliai ištariu susižavėjusi žirgu.
Lėtai atsidarau gardo duris ir atsidususi ištiesiu ranką pasimetusio žirgo pusėn.
-Kaip tau naujieji namai, a?
Pasiteiravau žirgo ramiu balsu, kuris rodos Vizitui patiko, nes šis pririogsino arčiau manęs.
Greitai jaučiu kaip šiltas snukutis uostinėja mano ranką.
Tuomet kairiąja savo pagalbininke išsitraukiu dydelį obuolį iš kišenės,
ir nelaukusi daugiau nė minutėlės su šypsena veide, paduodu jį žirgėnui.
-Na va, gražuoli.
Tariu užtvirtindama mūsų draugystės pradžią ir drąsiai paglostau Vizitą.
Tuomet atsinešu šepečius ir kanopų gremžtukus.
Sušukuoju ir taip švarų žirgioko kailį ir imuosi kanopų.
-Nagi, mielasis, duokš leteną.
Kikendama tariu arklėnui ir atsargiai paėmusi jo kanopą apžiūriu ir sutvarkau.
Tą patį padarau su visomis kitomis.
Tuomet atsinešu kantarą ir glostydama kaklą švelniai jį uždedu Vizitui.
Pasiimu į kairiąją ranką gūnią, su dešiniąja laikydama žirgą išsivedžiau jį iš arklidžių.
*_*_*_*
Parvedu Vizitą po keletos valandų.
Garde nuimu gūnią ir kantarą.
-Na, mieliake kaip tau Silueto ganyklos?
Paklausiu ir žirgas linksmas suprunkščia.
-Nejaugi? Mhm, taip ir galvojau, supratinguoli.
Šnekuosi su žirgu tvarkydama jo inventorių.
Nubėgusi atnešu žirgui vaisių mix'o ir pripylusi sklidiną indą paplekšnoju Vizitui per petį.
-Iki kito karto.
Atsisveikinu ir išeinu.