Plepaliukai

O čia jau žiūrint ant kokio užsėsi , ir kokia JAM bus nuotaika ;D
Aišku , nieko nesakau kai prasilėki visu greičiu per milžinišką katik nuskustą lygią pievą
Garde su manuoju irgi nuo jo nuotaikos priklausydavo padėtis , kartais užspiečia į kampą ir bando su kanopą "pakasyti" tau pakaušį , o kartais pasideda galvą ir užsimerkęs stovi , tada aš susilydau iš laimės ir meilės , o jis mane pradeda kandžioti ;DD

Liberty rašo:

Na, man asmeniškai jie nepatinka. Kažkokie storuliai ožiukai. xD

Man irgi xD

Jo.. Bet jų ožiukai nerealiai mieli, taip Yyyy .

Man jie ir patys mieli atrodo, bet šeip tokie pracyvni. xD

Jo jo , man kas patiko , kad kad ir kaip manasis ardydavosi , niekad nebuvo numetęs dėl spardymosi , kažkada buvau kritusi tik todėl kad šokdama užlipau ant priekio o jis stojo ;DD Bet niekad dėl spardymosi ;DD
Teko 1-ą kart išsedėt ir kapriole , mes pozavom be balno , o jis pamatė naują žirgą , tai stojo piestu , o tada ant galiniu kojų pašoko , šhakes kaip baisiai buvo , jei ne jo karčiai ir pats nebūtų žmūdas , aš dabar čia to nerašyčiau

Iš mūsų žirgynėlio vat neseniai Bepolį tokį pardavė ir išsivežė į užsienį naujiejį šeiminkai .. Nespėjom niekas net atsisveikint .. Taip gaila buvo, iki ašarų. MuOncė ji jojo, tai jai išvis šokas ... Vat video tokį sukūriau. Toli gražu ne tobulas, bet mane asmeniškai graudina.

http://www.videogaga.lt/video?id=olnzvnwbcqypajtlc

Miela. O ypač ta muzika tai..

Žiaurus dalykas tų prakatų jojimas ..

O kaip suprast "Žiaurus dalykas tų prakatų jojimas" ?

Liberty , jėzau , gi mes pačios tik tik prakatų vaidmes atsikračiusios ;DDD
Jau vos ne " a la jojikes" ;DD

Em.. Tai vat. šiandien kompe radau video kūrimo
programą, tad nusprendžiau ką nors sukurti. Aišku video apie Bepolį,
kadangi žostkai jį myliu, nekreipkit dėmėsio jei lieva bus. Nes pirmą
kartą savo gyvenime kuriu ;D

https://www.youtube.com/watch?v=2d_m9bayTlo

Na, aš kalbu ,kad pamilsti arklį ir panašiai, o veliau jį išveža .. Čia žiauriausia.
MuOnce > Beveik tas pats, bet aš vėl žliumbiu.

Tai turistai ar ne turistai , mylėjau neturistinį žirgą neturistiniam žirgyne , likimas tas pats ;///

Žirgų sportas , po kelių tokių pardavimų , man pradėjo panašėt į eilinį verslą Nes taip ištikrujų ir yra ;/

Ne visur taip .. bet nemažai aišku tokių vietų.

O aš niekada nemapiršiu trijų žirgų savo gyvenime.. Niekada. Ypaš Šerloko Homso. Jau ką, ką bet jį mylėjau kaip viską kas yra gero pasaulyje, dar ir iki dabar pasižiūriu į jo nuotrauką ir iškart puolu į ašaras, kaip dabar rašydama apie jį... Visą gyvenimą jį mylėsiu.. Aš jo nė nkarto nejojau, net ant jo nesedėjau nei ką.. Bet jis buvo tas... Gošh..katik valgiau ir dar lekštė po mano nosis stovi, tai pilną tuoj priverksiu.

O kas čia per arkliukas ir kas jam nutiko ?
Aš asmeniškai ,niekad Naglio nepamiršiu .. Jezau, pats pirmas mano arkliukas, kurį jojau. Mylėjau myliu ir mylėsiu, nors ir neteks jo daugiau matyt .. Verkiau taip, kai jo nebeliko mūsų žirgyne.

Jam nieko nenutiko, bet pardve ir tiek.

Naglį tai išvežė iš pradžių, nes labaaaaai sirgo vargšelis. Toks plonytis buvo ,kad šakės. Ganyklose stovėjo, o kadangi normaliam išjodinėjimui nebetinka, tai pardavė berods.

Naglį išvežė dėl plaučių ligos. O paskui atidavė geriems žmonėms. Jis ir toliau leis gyvenimą besiganydamas su kitais arkliukais.

Vargšelis jis .. Toks nukankintas buvo .;\ Bet aišku geriau ten jam, negu arklidėse Belmį stovėt.

aš nepamiršiu savo visų kiek per visą gyvenimą buvo arklių.pirmoji darbeškiukė Sartė, šviesiai sarta, geltoni karčiai, aukšta, plona, kojos ilgos.mmm grožis buvo, gaila labai sena buvo ir pardavėm.po to nusipirkom žemaituką bėrį, vargšas turėjo dusulį.bėgt ilgai negalėdavo ir šiaip, buvo seniau pas čigonus, kažkaip jie jį buvo paveikia kad niekaip apjot jo nebuvo galima.nieko nebijodavo kai dėdavom ant nugaros, maišą grūdų, balną, šiaip ką nors, bet nieku gyvu neleisdavo ant užsėsti, leisdavo remtis ir persisvert, bet tik ne visu svoriu užsėst.po to savo laukinukę Sartę, šita buvo gigantė...1.73 ūgis, aukšta, ilgom kojom, galinga bet kartu ir plona gana, gaila buvau dar pre maža ir per mažai patirties, nesuvaldydavau jos normaliai, pirmos skačkės su ja....nu jausmas nepakartojamas, miško keliu joti nesveiku greičiu....pirmi skaudūs kritimai kuriuos dar dbr šaltom rudenio dienom jaučių, kelių maudimą ant kurių skaudžiai kritau.na ir žinoma mano meilė, mano pažiba Ledi.dieviško charakterio, klusni, draugiška, miela.na svajonių žirgas, kaip noriu taip galiu joti.....ach nerealus žirgiukas.skačkėm per laukus ar miškus, maudynės upelyje, konkuro maršrutą puikiai šoka, šuolio puiki technika, minkšta.va jos niekada nepamiršiu.. =]]]
beabejo didžiulė pagarba mano pirmąjam žirgyno žirgui ant kurio išmokau joti su balnu.Šifras, gaila jau kitam pasaulyje, tačiau buvo nerealus eržilas.pirmoji stoikė su juo kurioje išsilaikiau.pamenu tą treniruotę, mane vaikę mažajam manieže ant kordo, ir įėjo kažkoks vyras ir užstaugė jis pasibaidė ir stojo piestu.buvau pakylėta kad išsilaikiau be vargo.ir senukas Lordas, anglų grynakraujis, pirmasis mano gryniakas jotas, puikus buvo žirgas, tačiau kaip ir Šifro jo jau nebėra, Šifras susirgo, gydė tačiau numirė jis o Lordas mirė iš senatvės.pagarbos verti žirgai.
na išsipasakojau aš jau čia... ;]

Ilga ilga žirgiška istorija. Ech ...

Aš turėjau vieną pačią pačiausią kumelę .. Haną ;//
Irgi parduota . Nerealaus grožio trakėnė , deja kai ją apjodinėjo toks pusprotis , ji patyrė traumą , ir nuo to laiko motininė/turistinė kumelė .
Nors turėjo gerus judesius , šokimo tehnika , buvo grynaveislė , gerų kraujų , atiteko turistinės dalia . Dabar parduota kažkokiems žmonėms , gyvena ganykloje , turi kumeliuką , buvo parduota kartu su kitu jau suaugusiu jos vaiku Herbiu . Žodžiu , gyvena šeimynėlė , tinginiauja , gal ir gerai kad ją pardavė .. :}

O my gaš graudinat. XD
Geriau pakalbam apie... įdomius faktus ;DD

Žinojot, kad žirgai nejaučia kai juos glostot ?